UDO (koncertas)

U.D.O. – tai vokiečių heavy metal grupė, kurią 1987 metais įkūrė buvęs populiarios šio muzikos stiliaus grupės “Accept“ vokalistas Udo Dirkschneideris. Grupė “Accept”, likusi be savo vokalisto, išsiskirstė jau po kelių metų. Tuo tarpu Udo Dirkschneideris tęsė sėkmingą solo karjerą.

Pirmasis albumas ”Animal House” pasirodė 1988 metais. Iškart tapo aišku, kad U.D.O. gros gryną heavy metal be jokių priemaišų.

1989 metais buvo išleistas antrasis albumas „Mean Machine“, kuriame jau grojo beveik visiškai pakitusi grupė – iš pirmojo albumo “Animal House” sudėties, neskaitant paties vokalisto Udo, liko tik gitaristas. Albumas buvo gana šiltai sutiktas kritikų ir fanų, o grupė buvo pakviesta apšildyti Ozzy Osbourno koncertus Didžiosios Britanijos turo metu.

Nepaisant to, kad buvo sulaužyta nerašyta taisyklė nenaudoti klavišinių, U.D.O. sulaukė didžiulės sėkmės su 1990 metų albumu “Faceless World”. Jį prodiusavo jau iširusio pirmtako “Accept” būgnininkas Stefan Kaufmann. Albumas buvo puikiai parduodamas ir tapo iki šių dienų geriausiai parduodamu grupės albumu.

1991 metais U.D.O. pradžiugino savo gerbėjus originaliu ir sunkiu albumu “Timebomb”. Šį albumą vėlgi prodiusavo Stefanas Kaufmanas. Tačiau po sėkmingo albumo pasirodymo grupės veiklą trumpam pristabdė “Accept” atsikūrimas. Nuo 1992-ųjų iki 1996-ųjų "Accept" išleido 3 studijinius albumus ir... vėl atsisveikino su gerbėjais.

1997-ieji tapo grupės U.D.O. sugrįžimo metais. Udo Dirkschneideris jau kaip grupės gitaristą pasikvietė „Accept“ būgnininką ir prodiuserį Stefaną Kaufmanną, prie jų prisijungė kitas gitaristas Jürgenas Grafas, Fitty Wienholdas (bosinė gitara) ir Stefanas Schwarzmannas (būgnai). Tais pačiais metai pasirodė naujasis grupės darbas – albumas „Solid“, o šios grupės sudėties vizitine kortele tapo daina „Metal Gods“ (iš rinkinio “Tribute to Judas Priest“, skirto legendinei britų grupei pagerbti), kurią grupė atlikdavo ne viename koncerte ilgų pasaulinių gastrolių metu.

Jau sekančiais 1998 metais sekė albumas “No Limits”. Be naujų dainų, jame taip pat buvo ir porą cover versijų: “Accept” daina “I’m a Rebel” ir pop grupės „Supermax“ kūrinys „Love machine“.

Išleisdama 1999 metų albumą „Holy“, grupė sugrįžo į „Accept“ albumo „Balls to the Wall“ erą. Kritikų ir fanų reakcija neleido abejoti, jog tai buvo teisingas žingsnis. Vėliau sekė pasaulinis koncertinis turas, kurio antrojoje dalyje grupėje įvyko sudėties pasikeitimas: gitaristu tapo Igoris Gianolla (buvęs šveicarų grupės „Gotthard“ narys), o prie būgnų sėdo Lorenzo Milani.

Po gastroles lydėjusios pauzės, 2002 metais U.D.O. vėl išleido studijinį albumą “Man and Machine”. Nors jis buvo pasitiktas ne taip šiltai kaip jo pirmtakas, tačiau albume išsiskiria puiki baladė “Dancing With An Angel”, kuri įrašyta su grupės “Warlock” lydere Doro Pesch.

2003 metais atėjo ir grupės pirmojo DVD įrašo “Nailed To The Metal” eilė, o tuo pačiu ir koncertinio irašų albumo “Nailed To The Metal – The Missing Tracks” metas. Galbūt pasisotinę šiuo koncertiniu periodu, muzikantai po to išleido 2 studijinius albumus (2004 m. „Thunderball“ ir 2006 m. „Mission No. X“), praktiškai ignoruodami gyvus pasirodymus. Tai nebuvo labai išsiskiriantys muzikinėmis idėjomis albumai, todėl grupės fanai su nerimu laukė „kažko tokio“.

Tuo „kažkuo“ tapo 2007-ųjų albumas “Mastercutor”, kuris aiškiai visiems parodė kokia yra U.D.O. forma. Tai buvo finansiškai vienas iš sėkmingiausių grupės albumų paskutiniųjų kelerių metų laikotarpyje, sulaukęs kuo palankiausių atsiliepimų ir vertinimų. Albumo sėkmę neabejotinai lėmė ir faktas, jog vokalistas Udo Dirkschneideris kaip kviestinis svečias metais anksčiau pasirodė suomių grupės „Lordi“ albume „The Arocalypse“, tuo supažindindams su U.D.O. vardu žymiai platesnę ir įvairesnę auditoriją. Neatsitiktinai tų pačių metų pabaigoje dienos šviesą išvydo ir koncertinis DVD „Mastercutor Alive“.