ANATHEMA: „Man patinka Lietuva. Čia yra kažkas, kas mane ramina. Manau, kad tai žmonės ir medžiai.“

„Perkūno namų“ (Classic Rock FM) interviu su grupės ANATHEMA gitaristu Danny Cavanagh.

Interviu paimtas 2012 07 14, beveik iš karto po grupės soundchecko, kuris tapo tarsi jų įžanginis mini-koncertas, ir kelios valandos prieš pagrindinį grupės pasirodymą.

Paulius: Sveiki. Koks jūsų pirmasis įspūdis apie šį festivalį, vietovę ir visa kita?

Danny: Sveiki. Aš čia dar tik kelias valandas, bet galiu pasakyti štai ką: žmonės, kurie visa tai organizuoja ir kurie mums padeda, tvarkosi labai gerai ir profesionaliai. Jie labai paslaugūs. Patogiai ir profesionaliai suplanuota teritorija už scenos. Taip pat malonūs žmonės minioje. Keli šimtai žmonių mus stebėjo, kol grojome soundchecką. Buvo malonu.

Paulius: Tai nėra jūsų pirmasis koncertas Lietuvoje. „Anathema“ čia praeitą kartą grojo 1994 metais, „Death Comes“ festivalyje. Koks jausmas sugrįžus į Lietuvą po 18 metų? Ar pameni ką nors iš minėtojo koncerto?

Danny: Taip, mes atsimename tą koncertą puikiai. Tada buvome labai jauni, gyvenimas buvo visai kitoks. Nuo tada mūsų gyvenime labai daug kas pasikeitė. Bet tada labai gerai praleidome laiką ir turėjome labai pašėlusią auditoriją. Publika tą vakarą Vilniuje buvo aktyvi ir triukšminga. Netgi mus apšildanti grupė „Solstice“ pastebėjo, kad publika čia geresnė nei Anglijoje. Taigi buvo gerai, ir čia malonu grįžti. Aš buvau atvažiavęs į Lietuvą dar vieną ar du kartus su akustine programa, tačiau tai pirmasis kartas, kai grįžome su visa grupe. Man patinka Lietuva. Čia yra kažkas, kas mane ramina. Manau, kad tai žmonės ir medžiai. Mano atmintyje ši šalis yra žalia. Netgi Vilniaus mieste ir viešbutyje, kuriame apsistojome, matyti daug gamtos. Ši vieta, viduryje miško, yra puiki.

Paulius: Pakalbėkime apie „Anathemos“ muziką. Dabartinis „Anathemos“ skambesys labai skiriasi nuo to stiliaus, kurį grojote ankstyvaisiais 90-aisiais. Esminis lūžis, ko gero, įvyko ties albumu „Alternative 4“ 1998 metais. Žinau, kad tai banalus klausimas, tačiau privalau paklausti. Kas įtakojo tokius pasikeitimus? Ar pasikeitė jūsų pačių muzikinis skonis?

Danny: Taip, pasikeitė. Mes subrendome. Taipogi verta prisiminti, kad 60% albumo „Alternative 4“ buvo parašyta Duncan‘o Patterson‘o. Jis turėjo daug įtakos šiam pasikeitimui. Jis pradėjo rašyti tokias dainas ir kontroliavo visą produkciją, muzikos skambesį. Taipogi subrendo mūsų pačių muzikinis skonis. Duncan‘as padėjo įgyvendinti šiuos pokyčius.Tačiau tai nebuvo vien jo įtaka, mūsų grupė ir taip natūraliai keitėsi. Mes jam pritarėme ir patys sukūrėme tokias dainas kaip „Fragile Dreams“ bei „Inner Silence“. Mums tai patiko.

Paulius: Kaip fanai priima pasikeitimus jūsų muzikoje? Kaip jie priėmė „Alternative 4“, kai jis buvo išleistas?

Danny: Šį albumą klausytojai pamėgo. Aš manau, kad kiekvieną kartą kai darai kažką naujo, dalis žmonių ima nerimauti ir klausinėti. Jie dažnai pasiilgsta senojo skambesio. Dauguma progresyvių grupių susiduria su šia problema. Netgi tokios grupės kaip „Radiohead“ gerbėjai šaukė: „Grįžkite prie ištakų. Ką jūs darote?“. Kai jie išleido „OK Computer“, tai daug kam buvo šokas. Kai išleido „Kid A“, tai buvo dar didenis šokas. Bet jie visada tikėjo tuo, ką daro, ir tikėjo dainomis, kurias rašė.

Paulius: Tai ir yra svarbiausia.

Danny: Taip. Ir jei tai pavyksta išlaikyti, tai ir yra pagrindinis tikslas: tiesiog rašyti kuo geresnes dainas ir kuo geriau groti.

Paulius: Ar ketinate pateikti naujų netikėtumų ateityje? Ar dar ieškosite neišbandytų muzikinių inovacijų?

Danny: Taip, ketiname. Aš nemanau, kad imsime ir staiga išleisime techno albumą, kurį visą sudarytų elektroninė muzika, bet tokių įtakų ateityje bus. Numatomoje ateityje mes išliksime daugiau gitarinė grupė, nors negaliu numatyti, kur pasuksime vėliau. Aš norėčiau į muziką įnešti daugiau spalvų, daugiau sintezatoriaus garsų, taip pat eksperimentų su balsais. Pasižiūrėsime, kas iš to gausis.

Paulius: Pakalbėkime apie jūsų naujausią albumą „Weather Systems“. Kodėl jis taip pavadintas? Ar jame dainuojama apie orus? :)

bNe. Jis iš tiesų yra apie emocines sistemas. Apie proto ir širdies sistemas, apie jausmus. Į orus ir gamtą žiūrime kaip į žmogaus jausmų metaforą. Pavyzdžiui, žmonės turi gyvenime audringų momentų. Tačiau jei po audros pasirodo Saulė, tai gali būti labai prasminga. Tai gali būti reikšminga tiek konkrečiu momentu, tiek žvelgiant į ilgesnius gyvenimo periodus.

Paulius: Šis albumas buvo išleistas vos prieš tris mėnesius. Gabūt dalis gerbėjų jo dar nespėjo išgirsti. Kaip galėtumėte apibūdinti savo naujausią darbą?

Danny: Tai emocionali, gili, sodri ir graži roko muzika su klavišiniais, gitarom, vyriškais ir moteriškais balsais. Tai muzika iš širdies.

Paulius: Kai kuriuose jūsų albumuose, ypač „Alternative 4“ ir „Judgement“, aš girdžiu stiprią „Pink Floyd“ įtaką. Jūs net įrašėte kelis šios grupės koverius. Ar „Pink Floydai“ iš tiesų yra jūsų pagrindiniai įkvėpėjai?

Danny: Ne, bent jau ne dabar. Galbūt taip buvo 90-ųjų viduryje ir pabaigoje, bet ne dabar.

Paulius: Kokios muzikos daugiausiai klausai pastaruoju metu?

Danny: Aš klausau daug 80-ųjų muzikos, tokios kaip Kate Bush, „Dire Straits“. Vis dar mėgstu „Pink Floyd“, tačiau jau esu jų klausęs tiek daug, kad tai nebeteikia tokio paties efekto kaip anksčiau. Bet aš vis tiek manau, kad buvo aštuonių metų periodas, kai jie buvo geriausia grupė pasaulyje. Tuo metu jie išleido keturis albumus, kurių, mano nuomone, negalėjo aplenkti niekas, netgi „Led Zeppelin“. Jų tekstai, dainų kompozicijos ir David‘o Gilmour‘o vokalas – tiesiog pati geriausia grupė. Tačiau 9-ajame dešimtmetyje radosi ir daugiau gerų komandų. „Queen‘ai“ ansktyvaisiais 80-aisiais buvo nepakartojami, „U2“ 80-ųjų viduryje ir antroje pusėje buvo fantastiški, taip pat „Iron Maiden“ ir panašios grupės. Pereinant į 90-uosius, tai buvo Kurtas Cobain‘as, „Pearl Jam“ ir „Soundgarden“ – tikrai nuostabios grupės. Taip pat buvo labai geros techno muzikos. Vokalinėje muzikoje nepakartojamas buvo Jeff‘as Buckley‘ius. 90-ųjų viduryje pribloškė nuostabi grupė „Radiohead“. 2005-aisias man įkvėpimas buvo „Sigur Ros“. Domėjausi įvairia muzika, daugybe pogrindinės muzikos srovių. Bet aš nemanau, kad yra daug iš tikrųjų gerų grupių dabar. Galbūt aš nepakankamai domiuosi šiuolaikine muzika, tačiau nebepastebiu tokių talentų kaip Kurtas Cobain‘as, Roger‘is Waters‘as, „Bitlai“ ir „Black Sabbath“. Nematau daug tokio lygio grupių šiais laikais.

Paulius: Pratęskime apie „Anathema“. Nors „Anathemos“ muzikinis stilius stipriai keitėsi, jūsų dainos visada išlaikė melancholišką nuotaiką. Kodėl taip yra? Ar patys esate melancholikai?

Danny: Manau, kad visi savyje turime vidinį asmenį, kuris yra introspektyvus, žvelgia į save iš vidaus, kelia klausimus ir kartais jaučia liūdesį. Tačiau mes nesame iš tikrųjų melancholiški žmonės. Mėgstame juoką, mėgstame vienas kitą, mėgstame muziką. Dabartinėje mūsų muzikoje yra daugiau meilės nei melancholijos. Tai meilė gyvenimui, meilė vienas kitam, meilė kitiems žmonėms, meilė sau. Meilė yra centrinė mūsų kūrybos tema šiuo metu.

Paulius: Kai kuriate muziką, darote tai tik sau, ar atkreipiate dėmesį į galimas publikos ir fanų reakcijas?

Danny: Aš galvoju apie galimas reakcijas, tačiau nekeiču muzikos tam, kad pelnytume geresnes reakcijas. Kuriu muziką, atsižvelgdamas tik į tas reakcijas, kurios vyksta mano paties viduje.

Paulius: Ar dabartinė jūsų fanų bazė labai skiriasi nuo tos, kuri buvo dešimtajame dešimtmetyje? Ar dažnai grojate ne-metaliniuose renginiuose?

Danny: Aš pats negaliu pasirinkti kokiuose festivaliuose groti. Viskas, ką žinau, yra tai, kad dabar grupė  populiaresnė nei buvo kada nors anksčiau.

Paulius: Ką muzika reiškia jūsų gyvenime – tai hobis, religija, darbas, pramoga ar kas kita?

Danny: Negalėčiau pasakyti, kad muzika – tai visas mano gyvenimas. Tačiau muzika užima didžiausią jo dalį. Aš kol kas neturiu šeimos ir vaikų. Jeigu turėčiau, manau, kad tik tai galėtų būti svarbiau nei muzika. Muzika yra dalis to, kas mes esame, ką mes darome ir kodėl tai darome. Muzika kyla iš meilės ir meilė kyla iš muzikos. Tai yra būdas apsikeisti energija tarp žmonių, tarp grupės ir publikos. Tai labai naudingas ir malonus dalykas, kurį mes galime įgyvendinti.

Paulius: Kaip gimsta „Anathemos“ dainos? Iš kur ateina įkvėpimas?

Danny: Nežinau. Įkvėpimas ateina iš kažkur, tačiau nesugebėčiau įvardinti iš kur būtent. Jeigu paprašyčiau jūsų pasižiūrėti į savo pakaušį be veidrodžio, jūs to negalėtumėte padaryti. Tas pat man su įkvėpimu – aš jį instinktyviai pajaučiu, išgirstu, tačiau niekada nežinau, iš kur jis ateina.

Paulius: Ką dar norėtumėte pasakyti savo fanams, kurie klauso mūsų radio laidos?

Danny: Norėčiau pasakyti „ačiū“ ir padėkoti, kad klausotės. Jūsų labai graži šalis. Nuoširdžiai sakau šią naktį pro savo viešbučio langą mačiau danguje tris NSO. Kalbėjau apie tai su Duncan‘u Patterson‘u, ir jis man pasakė, kad vienintelis kartas, kai jis matė NSO, buvo 94-ais metais Lietuvoje :).

Paulius: Malonu girdėti ir dėkui jums!

Danny: Nėra už ką.

Interviu ėmė ir išvertė: Paulius Zanevičius
„Perkūno namai“
2012 07 17