Esi Nick Cave ar Emir Kusturicos gerbėjas? Tuomet suklusk!
XVI a. viduryje flamandų renesanso tapytojas Pieter Bruegel vyresnysis nutapė paveikslą „Dulle Griet“, plačiai žinomą „Mad Meg“ (liet. „Pakvaišusi Megė“) pavadinimu. Kuo paveikslas aktualus šiandien? Mažų mažiausiai tuo, jog inspiravo Niujorko grupės „Mad Meg“ pavadinimo kilmę. Grupės lyderį Ilya Popenko įkvepia tai, kad nuo skurdo ir religijos pavargusi pagrindinė paveikslo herojė panoro pamatyti, kokį šurmulį sukels jos elgesys ir tiesiog įsitikinti, ar verta grobstyti. „Man be galo patiko šis labai paprastas požiūris į tokias neaprėpiamas metafizines sąvokas kaip dangus ir pragaras. Jis atspindi tai, ką bandau daryti – dideles problemas spręsti paprastu būdu, naudodamas žemišką kalbą ir kasdienius vaizdus.“, – sako muzikantas.
Energingos, pagaunančios niujorkiečių „Mad Meg“ dainos savyje turi sveiką kiekį pasileidimo, tragikomedijos ir nostalgijos. Tamsūs bei nepatogūs tekstai piešia nerimą keliantį vienišo miestiečio kasdienio gyvenimo vaizdą, lydimą optimistiškų minorinių pagrindinių melodijų. O visa to pasekmė – kerintys, įkvepiantys kūriniai, puikiai vykdantys grupės misiją: „Mūsų tikslas – jūsų linguojantys klubai.“
Karnavališkais pasirodymais ir kūryba „Mad Meg“ yra lyginami su „Gogol Bordello“, Tom Waits, Nick Cave, „Botanica“, „Balkan Beat Box“ ir „A Hawk And A Hacksaw“. Įkvėpimo grupės nariai sėmėsi iš tų pačių Tom Waits, Nick Cave bei Leonard Cohen, Iggy Pop, John Lourie, Lou Reed ir kitų.
Eklektiškieji „Mad Meg“ sulieja visų grupės narių, kilusių iš Rusijos, JAV, Meksikos, Puerto Riko ir Kazachstano etnines bei muzikines aplinkas. Jų kūrybai įtakos turi pati įvairiausia – nuo džiazo iki mariači, nuo roko iki rusų liaudies muzika, funk, pop, bliuzas, avangardas. Patys savo stilių apibūdina punk chanson noir, nors yra vadinami ir polkos punk-roko grupe, šiuolaikiniu kabaretu bei kitokiais žanrais.
„Mad Meg“ nevengia su humoru ir neurotiškai apdainuoti to, kad mes vieni kitus gąsdiname savo tamsiosiomis pusėmis, kad tam tikrais momentais norisi nuo visko užsidaryti, pripažįsta, kad sugebame elgtis taip kvailai it lytiškai bręstantys paaugliai. Antrasis grupės albumas net yra pavadintas „Puberty Tales“ (2016 m.) (liet. „Lytinio brendimo istorijos“). Jį grupės lyderis apibūdina kaip krūvą įdomių, bet niūrių dainų, įrašytų žmonių, kuriems per 30 metų, tačiau nesijaučiančių visiškai subrendusiais.
Tuo pačiu „Mad Meg“ atskleidžia, kad visos mūsų vidinės problemos, nerimas, neatsakyti klausimai ir kasdienės kovos gali būti gražios. Atmeskime smulkius nusiskundimus ir iš visos širdies priimkime mažus dalykus, kuriais dar galime mėgautis, nesvarbu, kad jie netobuli. Laikas ribotas, o kita stotelė yra mirtis – apie tai pasakojama pirmajame grupės albume „Shake It Like You’re Dead“ (2015 m.).
Iš Maskvos kilęs grupės lyderis, dainininkas, dainų autorius Ilya Popenko pasižymi išskirtiniu baritonu bei puikiomis pasakotojo savybėmis. Kartu jis yra garsus fotografas, pasirodymus papildantis vizualiniais menais, todėl „Mad Meg“ ne vien įdomu išgirsti, bet ir išvysti.
Atviri „Mad Meg“ dainų tekstai, nebijojimas pasirodyti kvailokais ir šiuolaikinės kultūros kritika greitai paperka klausytojus. Jau lapkričio 5d. „Renginių oazėje“ Kaune ir lapkričio 7 d. klube „Tamsta“ Vilniuje galėsime susipažinti su elegantišku art-roku, baimę keliančia fantasmagorija, muzika apie mūsų tamsiąsias puses bei gebėjimu į jas žvelgti su humoru.
