Kaip Tarja širdis paverginėjo…

Žodis – ne žvirblis, briedžiu sugrįžta… Pradžioje nusprendusi, kad rašysiu apžvalgą, po kelių gražių rašinėlių internetinėje erdvėje nusiraminusi „ir taip užtenka“, vėl grįžtu prie „prisiprašėt – rašysiu“. O trumpumu mano rašliavos niekada nepasižymėjo. Kaip, beje, konkretumu ar ilgu koncerto nagrinėjimu su įvairiomis techninėmis detalėmis… Užmaršiems primenu: tai vieno žmogaus asmeninė nuomonė ir ji gali (kardinaliai) nesutapti su jūsiške.

Pradėkim iš toli. Pasigirdus reklamai apie Tarjos koncertą, žiūrėjau į būsimą renginį gana skeptiškai. Nebuvau (ir nesu, ir – vargu bau – ar kada būsiu) šios atlikėjos gerbėja. Tikėtina, kad būtent todėl reklama mane tiesiog varė iš proto… Netgi organizatorius gavo išklausyti mano kategorišką nuomonę apie frazės „balsas, išgarsinęs NIGHTWISH“ teisingumą.

Žinoma, galima ginčytis iki užkimimo apie tai, ar NIGHTWISH be Tarjos būtų tais pačiais NIGHTWISH ir ar Tarja be NIGHTWISH būtų ta pačia Tarja, kokiais mes juos žinome dabar… Ginčas tokio pat lygio, kaip ir tema „Kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis“.

Lygiai tokie pat „sėkmingi“ yra kategoriški pranešimai „NIGHTWISH be Tarjos – ne NIGHTWISH“. Buliaus šūdas! Tai tik įpratimo ir asmeninių meilių klausimas. Grupė sėkmingai tęsia savo karjerą, ką ir įrodė išleidusi pasisekimo sulaukusį „Imaginaerum“ (kaip pasakytų last.fm „Now playing: NIGHTWISH – Storytime„). Bet ne apie tai šnekam…

Taigi, atėjo sūdna diena, kai noriu-nenoriu teko vilkti savo kuprinę (ir ne tik :) ) Forum Palace link. Žinoma, tame buvo ir „noriu“, nes Tarjos komandoje šiuo metu groja Mike Terrana, o aš jau ne vienam ausis išūžus esu apie tai, kaip gi maga pamatyti šį monstrą už būgnų gyvai. Tiesa pasakius, net nesitikėjau, kad pavyks jį pamatyti taip greitai ir dar Lietuvoje…

Foje pasitinka banguojančia jūra žmonių… Iš pradžių pasirodo, kad laukia SEPULTURA variantas (sausakimšą, net kiek perpildyta salė), tačiau po kelių akimirkų suprantu – grupė „Durys“ vėluoja. Proga išgerti bokalą alaus, jei tik pavyks nusiirti iki baro. Pavyko… O durys netrukus prasivėrė ir į salę pradėjo sunktis (dėl kažkokių nesuprantamų ar tehninių priežasčių, būtent – sunktis) žiūrovai.

Apie apšildančias grupės – kaip apie mirusius. Nors ne! Visgi užsiminsiu viena ausimi. Pirmuosius labai gerai apibūdino posakis „o XESS merginos buvo gerokai  aukštesnio lygio“, o antrieji… Štai antrieji nuskambėjo visai progresyviškai (nors čia kai kas man labai prieštarautų). O dvi fotografės nubalsavo, kad vokalistas kažkuo primena vasarą pamiltą MEKONG DELTA frontmeną, todėl grupei teko kiek daugiau dėmesio…  :) Tik tiek.

Valio! Apšildymas vyniojasi meškeres ir renkasi žaisliukus, tuo pačiu dingsta ir monitoriai nuo scenos priekio (dar kartą – valio!). Po neilgos pertraukėlės, kurios metu fotografuojantis kolega spėja subėgioti iki apšvietėjo, pasakyti jam, ką apie jį mintyja esantys už tvorelės ir gauti informaciją, kad „dabar viskas bus gerai“,  šviesos pritemsta ir…

Ir prasideda tai, po ko grįžus ne tik iškart (!) įdedu (net) 13 nuotraukų (nesekantiems mano foto reportažų: net ir po patikusio koncerto tą patį vakarą galima sulaukti nė vienos arba maksimum vienos nuotraukos, visos kitos pasirodo po dienos ar kelių), bet  ir į užklausą „kaip koncertas?“ parašau „Realiai nerealus, atsiimu viską ką sakiau ir ko nesakiau apie Tarją ))“.

Šių žodžių neatsisakau ir dabar – tai nebuvo momentinio susižavėjimo išraiška. Atlikėja nuostabi (niekada ir neteigiau kitaip), komanda surinkta neįtikėtina (nors tai net per silpnas žodis jiems apibūdinti), viskas puikiai apgalvota ir sustyguota. Nors buvau įsitikinus, kad mano nuotraukose bus tik Terrana, Terrana, Terrana ir šiek tiek Tarjos (na, organizatorius prašė), gyvenimas – o tiksliau pati Tarja –  įrodė, kad gerokai klystu – didelis DĖKUI jai už tai! Ta, kuri mano nuomone turėjo būti šalta „zanuda“, pasirodė mielai-maloniai, šiltai, jausmingai bendraujanti su publika. Nors mano nuomone, taip vaidinti neįmanoma, bet jei tai vaidyba, duokit jai Oskarą – nusipelnė!

Taigi, ausys ir akys pavergtos, o širdis plyšta dėl negalimybės pasidalinti pusiau. Nes, kaip ir minėjau pradžioje, už būgnų – Mike Terrana. Tiesa, dar prieš grupei užimant vietas ilgai negalėjau patikėti akimis, kad mušamųjų tvirtovė stovi ne kur nors gale, o čia pat – šalia scenos krašto, dešinėje pusėje… O šis būgnininkas moka pavergti, juolab jis tikras fotografų džiagsmas – net ir nesistengdamas tokias mimikas „mėto“, o pamatęs dėmesį… Viskas nuotraukose :)

Sako, dar buvo ir APOCALYPTICA (ar eks-Apo) violančelistas. Gal ir buvo, nežinau… Žmogus su dideliu smuiku tarp kojų sėdėjo priešingoje nuo Mike Terrana pusėje ir net kelis kartus papuolė į kadrą…Juokauju, žinoma.

Kaip ir minėjau, viskas apgalvota ir sustyguota. Tiek instrumentalas, tiek pritariantis vokalas puikiai tinka prie puikaus Tarjos vokalo. O ką bepasakyti apie daug kam netikėtą duetą su Jeronimu? Užtenka vaizdo įrašuose įsiklausyti į publikos reakciją – ji nuoširdi ir nesuvaidinta… Kaip ir Tarjos išraiška po „balsų varžytuvių“…

Rašyti galima ilgai ir daug, prisimenant įvairias detales nuo puikių apdarų iki nepaprastų atskirų muzikantų solo bei gražaus akustinio intarpo, tačiau jei trumpai: visas koncertas prabėgo kaip akimirka – graži, įsimintina. Tokia, kokią norisi prisiminti ir grįžti atgal, tiek žiūrint nuotraukas, tiek vaizdo įrašus. Kaip ir prisiminti šį paskutinį Tarjos Turunen pasiųstą bučinį Lietuvos publikai…

P.S. Ar pasikeitė mano požiūris į Tarją? Taip, kaip į žmogų – taip. Kol kas :) Pasitaikius progai tikrai pamatysiu ir paklausysiu jos (su dideliu malonumu) dar (ir dar, ir dar) kartą. Kaip muzikantę (vokalistę) visuomet ją gerbiau, nors ji nebuvo, nėra ir (pasikartosiu) vargu ar bus mano mėgiama atlikėja. Taip ir lieka… Nors jau kurį kartą mokausi tarti frazės „Niekada nesakyk niekada“ žodžius.