NACHTMYSTIUM, JARBOE (koncertas)

Brutalus ir mistinis eksportas iš JAV: „Nachtmystium“ ir Jarboe (ex-„Swans“) Vilniuje

Dauguma apsilankiusiųjų 2004-aisiais Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje vykusiame Jarboe koncerte vienu klausimu tikrai sutartų – pasirodymas buvo per trumpas. Praėjus beveik šešeriems metams pasitaikė proga šį nesklandumą ištaisyti – moteriškasis „Swans“ sparnas grįžta į Vilnių.

Dainininkė, kompozitorė, poetė, instrumentalistė Jarboe (taip pat žinoma kaip The Living Jarboe) yra viena iš tų kūrėjų, kuriems taikomas epitetas „legenda“ skamba iš tiesų nebanaliai. Dažnai pristatant menininkus, yra ieškoma tų, kurie juos savo pavyzdžiu įkvėpė. Jarboe, taip pat ir „Swans“ atveju, kur kas įdomiau būtų paieškoti tų, kuriuos ji (jie) įkvėpė. Čia surastume stilistinę įvairovę – nuo industrinės muzikos, dark wave kūrėjų, iki gotikinio roko bei metalo „pirmūnų“, kurie ir patys jau vadinami legendomis (pvz. „My Dying Bride“). Tokią įvairią publiką Jarboe sugebėjo paliesti greičiausiai visų pirma todėl, kad nuo pat kelis dešimtmečius trunkančios karjeros pradžios ji kartu su kolega Michael‘u Gira stojo į muzikinių eksperimentuotojų avangardą. Pačia plačiaja (ne „metaline“) prasme sunkiosios muzikos gerbėjams grupė „Swans“ įsiminė savo novatoriškais albumais, kurie retai panašūs vienas į kitą.

Tokia eksperimentine eklektika, sunkiai pasiduodančia stilistiniams įrėminimams, pasižymi ir solinė Jarboe kūryba. Bandymai „trumpai ir aiškiai“ ją nusakyti neanalizuojant kiekvieno albumo ar net kiekvienos dainos atskirai arba bandyti su ja susipažinti išklausius tik vieną ar kelis albumus, greičiausiai patirtų nesėkmę. Tai tas pats, kaip atsakyti į klausimą, kokios spalvos vaivorykštė. Vieną akimirką Jarboe – nekalta maža mergaitė, kitą – riaumojantis demonas. Tai galbūt vienas iš trumpesnių, o tuo pačiu ir tikslesnių Jarboe kūrybos apibūdinimų.

Prieš šešerius metus Jarboe basa vaikščiojo po Šv. Jonų bažnyčią. Kokią ją išvysime „New York“ klube, prognuozuoti ne lengviau, nei atsakyti į klausimą, koks bus kitas jos albumas...

Šį kartą Jarboe grįžta ne viena. Jos ir taip pat amerikiečių „Nachtmystium“, kurių kūrybos „bendrasis vardiklis“ – black metalinė muzika, derinys nėra itin keistas. „Metalinis“ skambesys nesvetimas ir pačios Jarboe kūrybai. Įdomi šios asmenybės eklektiškumą iliustruojanti aplinkybė – koncertus bažnyčiose rengianti muzikantė nesibodi prie mikrofono stoti kad ir su Atilla... Kas yra šis žmogus ir kas yra „Mayhem“, bent kiek besidominčiajam black metalu, sakyti nereikia...

Tačiau Jarboe ir Vilniuje taip pat koncertuosiančius „Nachtmystium“ labiau jungia kitas bruožas – eksperimentinė, niūri, turinti polinkį į psychedelic kūryba. Ši grupė taip pat stengiasi eiti savuoju – nepramintu keliu. Jis nepalyginti trumpesnis, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, su kuo šiandien ši grupė lygiomis teisėmis dalinasi scena, – pakankamai intriguojantis. Grupės stilius, užtikrintai baidantis kanonų sergėtojus, turėtų patraukti tuos, kurie atviri bet kokioms muzikinės išraiškos priemonėms ir kūryboje labiau vertina ne prisirišimą prie stilistinių tradicijų, bet savitą atmosferą bei platesnį emocijų spektrą.