Germanas Skoris: muzikoje daug ką darėme pirmieji
Šimtai koncertų Lietuvoje ir užsienyje, dešimtys albumų, įvairiausi muzikos apdovanojimai – ne kiekvienas Lietuvos muzikantas ar atlikėjas gali pasigirti tokiais skaičiais. Lietuvos scenai puikiai pažįstamas Germanas Skoris turi ką papasakoti apie 10 metų praleistų scenoje. Apie tai, nuo ko viskas prasidėjo, kaip viskas atrodė tada ir dabar bei kas laukia ateityje – interviu su Germanu Skoriu.
Germanai, nuo ko prasidėjo tavo skaičiuojami 10 metų scenoje?
Iš tiesų tai su muzika jau esu gerokai daugiau nei 10 metų, tačiau rimtą muzikinę veiklą skaičiuoju nuo pirmojo koncerto su grupe „IR“. Tai buvo pirmas koncertas didesnėje scenoje, kai mus išgirdo keli šimtai žmonių. Iki tol buvau grojęs šen bei ten, bet tai buvo labiau tokie draugų kvietimai pagroti kažkur – visa tai tiesiog dėsningai atvedė prie rimtesnio požiūrio. Su „IR“ tai ir įvyko. Tuo metu lietuviškoje scenoje karaliavo visiška pop muzika ir jokios rimtesnės alternatyvos nebuvo. O mums pavyko tą alternatyvą sukurti. Tai buvo galingi metai – daug koncertavome, dalyvavome daugelyje įvairių jaunų grupių konkursų, kuriuose pavyko laimėti daug apdovanojimų. Tai buvo tarsi didelės svajonės išsipildymas. Neseniai kalbėjausi su Dainiumi Užkuraičiu, kuris ir šiandien sako, kad tada „IR“ buvo žingsniu toliau už tuometinės scenos konkurentus.
Bet tai tik pirmieji metai?
Taip, bet jau 2004-aisiais mus pradėjo medžioti įvairūs muzikos leidėjai, siūlydami leisti pirmąjį albumą ir taip gimė pirmasis albumas „Now ir never“. Jį įrašėme Latvijoje, toje pačioje studijoje, kurioje įsirašinėjo legendinė latvių grupė „Brainstorm“. Tokia galinga pradžia vedė toliau. Grupės pakilimu laikau 2008 metus, kai išleidome vaizdo klipą dainai „Snake pit“, kuris sukosi ir tuo metu veikusioje „MTV Baltic“ televizijoje. Su šiuo klipu taip pat laimėjome ir geriausio vaizdo klipo konkursą tuomet vykusiuose A.LT apdovanojimuose. Be to buvome triskart nominuoti A.LT apdovanojimuose, dukart laimėjom geriausios roko grupės nominacijoje. Vien per tuos metus sugrojome daugiau nei 50 koncertų, iš kurių tikrai daugiau nei pusę grojome užsienyje. Daug ką darėme pirmieji, gal dėl to ne visi mus suprato, bet palaikančių dėl to nebuvo mažiau.
Tuomet kodėl baigėsi „IR“ ir prasidėjo „The Perfect Pill“?
Kaip ten bebūtų, mes nuolat keitėmės, nuolat ieškojome naujos muzikos. Keitėsi sudėtis, su būgnininku Josh McClung vis ieškojome trečio grupės nario, kuris būtų toks pats beprotis muzikine prasme, ir dėsningai įvyko grupės „IR“ reinkarnacija į „The Perfect Pill“. Tai buvo tarsi dar vienas laiptelis aukštyn, nes nusprendėme, kad mūsų pasirodymai turi būti ne tik garsas, bet ir vaizdas. Vieni pirmųjų pradėjome dirbti su vizualine puse – kiekviena mūsų nata, kiekvienas judesys buvo atspindimas vaizde už mūsų. Nors pasaulyje tai nebuvo naujovės, tačiau Lietuvoje niekas to nedarė.
Minėjai, kad pirmąjį albumą įrašinėjote Latvijoje. Kodėl būtent ten?
Tuo metu buvo plačiai paplitęs įsitikinimas, kad Latvijoje muzikos verslas yra gerokai labiau pažengęs, techninė muzikos pusė taip pat daug stipresnė. Ir iš tiesų, kokybės prasme, muzikos įrašai Latvijoje tuo metu buvo tikrai geresni.
Ar tai ir paskatino šalia muzikos scenoje kurti muziką studijoje?
Iš dalies taip. Studijinė veikla prasidėjo nuo mūsų albumo įrašų Latvijoje. Grįžę su pirmuoju albumu iš Latvijos, bandėme dar ir Lietuvoje įsirašinėti, bet kokybės trūko. Taip 2008 metais pradėjome po truputį patys įsirašinėti, pirktis pirmąją aparatūrą. Žmonės išgirdę pirmuosius įrašus pradėjo klausinėt „o kur čia taip įrašė?“ Taigi taip per draugus ir pažįstamus pradėjom daryti pirmus įrašus nebe sau. Aišku, viskas užtrukdavo labai ilgai, nes viskas buvo daroma pirmą kartą. Bet visada buvo mintis, kad aš noriu to, ko neturėjau, kai pats ėjau į studiją pirmus kartus. O ypač svarbus pirmas albumas, todėl ir dabar dažnai renkuosi dirbti su grupėmis, kurios leidžia pirmus albumus. Ir tokių albumų ar kūrinių, prie kurių esu pridėjęs ranką, yra ne vienas ir net ne keli.
Šalia viso to, buvo dar ir solinė muzika?
Iš tiesų tikrąją solinę muziką pradėsiu dabar, nes iki tol vis dėlto labiau buvau grupių narys – čia jau mąstymo būdas, kai pirmiausia apie bet kokius muzikinius sprendimus galvoji, kaip grupės narys – kas tinka grupės stiliui, muzikai. Aišku, buvo vienas kitas pasirodymas solinėse programose, dalyvavau „Auksiniame balse“, kuris įkvėpė pasitikėjimo savo galimybėmis. Bet rimtesnį žingsnį žengiu dabar – nebenoriu prisirišti prie grupės ar net kurio nors vieno stiliaus.
Tai kas laukia ateityje?
Pirmiausia, 10 metų scenoje apibendrinimas spalio 4 dienos koncerte. Tai bus tarsi brūkšnys, vienuolikto, jau kitokio sezono scenoje pradžia. Šiame koncerte bus galima išgirsti pačių įvairiausių kūrinių – nuo beveik niekur negirdėtų ankstyvos kūrybos dainų iki naujausių dainų, kurios vis dar yra kūrybos stadijoje, ieškojimuose. Nebenoriu nieko skubinti, nieko spausti, noriu, kad dainos gimtų natūraliai. Prasideda eksperimentavimo etapas, kuriame tikrai bus naujų veidų, skambesių ir šviežių idėjų.