Apžvalga „Kaip aš praleidau vasarą?“
Prisiminus, kad dažniausiai po vasaros sugrįžus į mokyklą, tekdavo rašyti rašinėlį panašia temą, pamąsčiau: „O kodėl gi neapibendrinus?“ Yra nedidelė tikimybė, kad gims atskirų festivalių atskiros apžvalgos, bet ir rezultatų apibendrinimui vieta visuomet atsiras…
* * * * *
Pradėkim nuo to, kad ši vasara buvo gana pripildyta įvairių įvykių. Paskaičiavus, galiu pasakyti: aplankyta 10 didelių, savaitgalį ir ilgiau trunkančių, renginių. Sąrašas (chronologijos tvarka) atrodo taip:
- Žiežmariai 666
- Vasaknų alaus festivalis
- Kilkim Žaibu
- Hard Rock Laager (Estija)
- Velnio Akmuo
- Carpatian Alliance (Ukraina)
- Pakruojo alaus festivalis
- Brutal Assault (Čekija)
- Roko naktys
- Mėnuo Juodaragis
Visus festivalius lengva ranka galima padalinti į tris grupes:
- kasmetiniai nepraleidžiami – Kilkim Žaibu, Hard Rock Laager, Brutal Assault ir Mėnuo Juodaragis;
- sugrįžėliai – Velnio Akmuo, Roko naktys;
- nauji (arba tiesiog naujai atsiradę, arba mano pirmąkart aplankyti) – tai Žiežmariai 666, Carpatian Alliance ir abu alaus festivaliai;
kurias taip ir apžvelgsiu.
Kasmetiniai nepraleidžiami
 |
Variantas, kai norisi pasakyti: „А в остальном, прекрасная маркиза…“ Šie festivaliai džiugino metai po metų – savo muzikine dalimi, atmosfera, ta rutina, kuri jau tapo įprasta ir miela.Tiesa, šiemet – su visi ir ne viskas juose. Nesuteikė džiaugsmo papildoma scena Brutal Assault festivalyje, o Mėnuo Juodaragis tapo nusivylimu – tiek dėl vietos, tiek dėl muzikinės pusės, nors Dundulio kioskas ir alaus vyrimas kiek kompensavo neigiamybes.
Tuo tarpu standartinis dublis – Kilkim Žaibu ir Hard Rock Laager – atgaiva, poilsis ir vien tik malonumas juose būti. Ir net tai, kad tikro alaus šiuos festivaliuose nėra, netampa labai didele problema. Velniai nematė – ir taip gera! ;) |
Sugrįžėliai
 |
Į festivalių sąrašą grįžo Velnio Akmuo ir Roko natys. Pirmasis – papirko norvegų black jazz atstovais SHINING, antrasis – savo skyrybomis su Galapagais.Jei VA atveju, minėtoji grupė ir buvo vieninteliu privalumu (man), tai Roko naktys (vėl gi – labai IMHO) turi potencialo, jei atsikratys galapaginių likučių, kurie (tikiuosi, netyčia) visgi liko.
Be to, abiejose festivaliuose su alum ne kas, ne kas – o tai priduoda savus minusus… |
Naujienos
 |
Kasmetinis naujo festivalio pasirinkimas šiemt kliuvo Ukrainoje vykusiam Carpatian Alliance. Kuo toliau festivalis, tuo jis mielesnis, ypač jei primiršti kaip aš „myliu“ kalnus. Tačiau pats formatas, pati atmosfera – tiesiog super!Apie Žiežmarius, ko gero, gerai arba nieko. Tada – nieko. Ne mano festivalis – visomis prasmėmis „ne mano“.Be minėtųjų, į sąrašą įsibrovė du alaus festivaliai – Vasaknų ir Pakruojo. Turintys šiek tiek panašumų: abu festivaliai rengiami dvaruose, abiejuose pagrindinis veikėjas – alus (ir alus!, o ne gazuotas alaus gėrimas), muzikine prasme jie skyrėsi kaip naktis ir diena. Jei Vasaknose įdomi buvo ir visa (beveik visa) muzikinė dalis, tai gana didelė dalis Pakruojo „muzikos“ buvo sėkmingai ir be lašelio abejonės praleista. |
* * * * *
Žvelgiant į vasarą, kristalizavosi „mano“ festivalio modelis, t.y. festivalio, kurio formatas man tinka ir kuriame aš jaučiuosi kaip žuvis vandenyje. Sąlygos pasirodo gana paprastos:
- viena arba dvi nepersidengiančios ir esančios netoli viena nuo kitos scenos, t.y. jei scenų ne viena, kol viena scena groja, kita ruošiasi; jei viena vėluoja, kita laukia…
- vėliausias grupės pasirodymas pradedamas ne vėliau nei 0:30; kaip variacija – pagrindinių grupių pasirodymai baigiasi iki to laiko
- „metalo“ festivalyje yra kiek daugiau nei „roko“
- festivalio dydis – ne daugiau nei 5000 žiūrovų (išimtis dar vieniems metams bus padaryta BA – dvidešimtmetis vis gi)
Rodos, viskas.
* * * * *
Ką gi, ruošiamės rudens-žiemos-pavasario koncertams ir planuojam 2015 metų vasarą!
