Braziliškas džiazas Vilniuje
Lapkričio 14 dieną, Vilniuje, džiazo klube „Jazz Cellar 11“ Rogerio Botter Maio ir Piergiorgio Pirro duetas, žvarbų rudenišką Vilniaus vakarą pavers džiazo šilumą spinduliuojančiu įvykiu. Dueto atliekamoje muzikoje persipina braziliški ritmai, Pietų Afrikos poskoniai, o visa tai pagardina muzikiniai motyvai iš įvairių pasaulio kraštų.
Rogerio Botter Maio ir Piergiorgio Pirro duetą galima vadinti dviejų draugų projektu. Rogerio Botter Maio – akustinės ir elektrinės bosinės gitaros virtuozas, kompozitorius, aranžuotojas, prodiuseris. Piergiorgio Pirro – pianistas, akordionistas, kompozitorius. Šių charizmatiškų asmenybių muzika persipina ir papildo viena kitą leisdama žiūrovui patirti, išgirsti, pajausti egzotiškas, intelektualias melodijas.
Pakalbinome Rogerio.
Rogerio, kas jūsų manymu, yra muzikos galia?
Kaip ir kitos nežinomos energijos ir galios, muzika vaidina svarbų vaidmenį žmonių gyvenimuose. Pirmas atėjęs į galvą pavyzdys – kokia muzika svarbi vyresnių žmonių gyvenimuose, kaip melodijos bei žodžiai gali sužadinti jaunystės, vaikystės prisiminimus. Taip pat, grodami, aranžuodami, kurdami muziką, koncentruojamės į momentą, čia ir dabar, visai kaip ir jogos, meditacijos praktikose. Bet svarbiausia, mano manymu, yra tai, kad muzika sukurta su meile gali apjungti žmones, įnešti ramybės.
Kas svarbiausia atlikėjui koncertuojančiam su grupe, kitais atlikėjais?
Mano manymu, svarbiausia atsisakyti savojo ego. Tik taip pavyks pajusti, įsiklausyti, komunikuoti su grupės nariais. Mane labai žavi faktas, kad italų kalboje veiksmažodis klausyti ir veiksmažodis jausti yra vienas ir tas pats žodis.
Jei žodis „muzika“ išnyktų, kokie kiti žodžiai geriausiai atspindėtų tai, ką darote scenoje?
Apsijungimas (Connection – red.past.)
Kada pajutote, kad norite savo gyvenimą paskirti muzikai?
Visą gyvenimą, kiek save prisimenu – muzikavau. Tai nebuvo formalus muzikos mokymasis, bet muzika mane supo nuolat. Būdamas 17 metų jutau spaudimą pasirinkti kelią, kurį norėčiau tęsti po studijų. Atsitiko keistas dalykas, atsiradau agronomijos studijose, tačiau greitai pajutęs, kad muzika po truputėlį tampa antraeiliu dalyku supratau, kad negaliu to leisti. Tai būtų buvę pražūtinga man, kaip asmenybei. Stipriai jaučiu, kad muzika yra mano pašaukimas.
Koks klausytojų įvertinimas yra geriausias?
Neretai klausytojai sako, kad verkė išgirdę mano kūrinius, šiuose žodžiuose randu įvertinimą.
Kaip kilo idėja surengti koncertą Lietuvoje?
Lietuvos istorija, slėpiniai, kultūra, visa tai labai norėčiau atrasti. Deja, šįkart Lietuvoje svečiuosiuosi tik vieną dieną, tačiau, rimtai ruošiuosi čia sugrįžti 2019 metais.
Mečiau sau iššūkį, nusprendžiau savo muziką skleisti vietose, kuriose, iki šiol maniau, braziliška muzika nėra labai žinoma. Pamaniau, kad norėčiau atrasti nežinomus horizontus, įgauti naujų patirčių, mokytis, taip pat atrasti naujų kontaktų.
Nuostabūs muzikiniai atradimai, asmeninės patirtys, visa tai vyksta visur ir nuolat, jei tik leidžiame joms vykti. „Womex“ ir „Jazzhead“ susitikimuose susipažinau su žmonėmis iš įvairių pasaulio kampelių ir tai buvo milžiniškas postūmis man judėti į priekį. Šis koncertinis turas, tai profesionali investicija į mano karjerą už Brazilijos ribų. Labai gera atitrūkti nuo nūdienų Brazilijos aktualijų bent keletui mėnesių.
Ko palinkėtumėte sau, Piergiorgio ir klausytojams?
Koncertuoti Europoje didelis malonumas, jį suteikia aktyvūs, išsilavinę klausytojai. Didi dovana mums – energijos pliūpsniai sklindantys iš žiūrovų, tai pakylėja. Aš esu visiškai tikras, kad tai įvyks ir šio koncerto metu. Aš to laukiu.
Lapkričio 14d.
Jazz Cellar 11, Vilnius
Paklausyti: