MARGA MUZIKA (koncertas) – 12-08-16

Kristupo vasaros festivalis skiria duoklę ir folklorui – Šv. Kotrynos bažnyčios scenoje pristato žaibiškai išpopuliarėjusią grupę „Marga muzika“, įvairių tautų tradicines dainas įvilkusią į šiuolaikinius apdarus.

Dvasią įkvėpė draugystė

Jei vis dar įsivaizduojate, kad folkloro muzika – tai močiučių drebančių balsų ir išderinto akordeono gaudesys, pats laikas atsibusti. O pats geriausias žadintuvas – „Marga muzika“. Prieš trejus metus susikūrusi, tačiau jau spėjusi aplėkti visą Lietuvą, dukart koncertavusi festivalio „Mėno juodaragis“ didžiojoje scenoje ir išmaišiusi šalių kaimynių festivalius, gerų bičiulių ir profesionalių muzikantų grupė šį ketvirtadienį Šv. Kotrynos bažnyčioje prisistatys vilniečiams. Tai, kad tarp gausybės besikuriančių neofolkloro grupių būtent ši sublizgės Kristupo vasaros festivalio rubrikoje „Folk skrynia“, tik patvirtina, jog „Marga muzika“ turi tai, ko reikia šiam žanrui: begalinį išradingumą, originalias aranžuotes bei charizmatiškus atlikėjus, kurie, be kita ko, yra ne tik scenos kolegos, bet ir puikūs bičiuliai.

Grupės lyderė Laurita Peleniūtė grupės užuomazgas prisimena kaip natūralų reiškinį – senosios lietuvių, latvių, vėliau ir estų, rusų, ukrainiečių, serbų, žydų dainos, nuolat skambėdavusios draugų būryje, vieną dieną tiesiog „pareikalavo“ būti pristatytos platesnei publikai nei virtuvės rakandai ar Rasos laužai.

„Mintis įkurti grupę kirbėjo seniai, šiuo pavadinimu buvo sudaryta fotografijų ir mano kurtų drabužių paroda, tad vėliau taip pakrikštijome ir grupę. Pradėjome nuo jaukaus pasisėdėjimo su draugais, kurie ir iki tol užsiėmė muzika. Bet be to jaukumo grupė nebūtų gimusi“, – neabejoja Laurita.

Originalus žanrų margumynas

Grupės nariai – gitaristas Enrikas, bosistas Karolis, mandolina grojantis vokalistas Evaldas, Martynas, kuriam paklūsta jo paties balsas, būgnai, fleita, dūdmaišis ir kiti pučiamieji, violončelininkė Dovilė ir vokalistės Laurita, Eglė, Aliona bei Inga. Daugelis jų yra muzikos profesionalai, groja ar dainuoja ir kitose grupėse, įvairių žanrų muziką – nuo metalo iki roko ar net klasikos. Pasak Lauritos, būtent ši įvairovė grupei suteikė nepakartojamo prieskonio. Jį jau spėjo įvertinti ne tik Lietuvos, bet ir daugelio užsienio muzikos festivalių publika bei žiniasklaida.

„Atsirandant grupei buvo labai svarbu, kad muzikantai turėtų skirtingas patirtis, mėgtų pačius įvairiausius muzikos stilius. Pasiūlymas burtis visiems patiko, visiems tai buvo įdomu. Jau tada svajojau, kad bet kurioje Europos šalyje galėtume sugroti būtent tos šalies dainą, kurią dainuotų minia, kad ten pasijaustumėme savi. Ta idėja puikiai pildosi“, – džiaugėsi ji.

Nors tradicinis folkloro rinkimo būdas vykstant į specialias ekspedicijas pernelyg sudėtingas, būtent tiesiai iš močiučių atkeliavo didžioji dalis lietuviškosios ar latviškosios grupės programos. Likusias dainas suneša visi grupės nariai – išgirdę jas kelionėse, tarptautinėse stovyklose, iš pažįstamų bei draugų kitose šalyse. Beje, ši grupė pelnytai vadinama ledlaužiu, praplėtusiu muzikinį akiratį, sugebėjusiu išpopuliarinti ne tik lietuvių, bet ir kitų tautų folklorą profesionalioje scenoje.

Įvertinti net Rusijoje

„Mes prieš atlikdami dainą visada ją pristatome – ne tik išverčiame tekstą, bet ir paaiškiname, kodėl būtent ji dainuojama, iš kur atkeliavusi, kokios tradicijos ją lydėjo, – ar tai vestuvių, ar kitų apeigų, švenčių daina. Kiekviena daina turi savo istoriją, ją visada išsiaiškiname“, – sakė grupės lyderė.

Praėjusią vasarą per koncertų turą viename didžiausių alternatyviosios muzikos festivalių Rusijoje „Pustyje cholmy“ dalyvavusi „Marga muzika“ grojo dešimttūkstantinei miniai. Vėliau ji grojo ir labiau kamerinėje aplinkoje, įvairiuose Maskvos klubuose. Po jų koncertų spauda mirgėdavo pagyromis, kai kurie leidiniai net užsiminė, kad būtent šie lietuviai atgaivino tradicinius pogrindinius renginius.

Deja, daugelyje koncertų grupės įrašų reikalavusiems gerbėjams kol kas teko nusivilti. Bet jau rudenį „Marga muzika“ planuoja išleisti debiutinį albumą. Tačiau jo įrašai neplanuotai įstrigo – dėl vienos iš grupės merginų sunkios ligos
viena nuostabi armėniška daina taip ir nebaigta įrašyti.

„Albumą jau netrukus pristatysime – pasistengsime, kad apie tai sužinotų tikrai kiekvienas. O tai, kad grojame Kristupo vasaros festivalyje, yra didžiulis įvertinimas mums. Ne kartą esame koncertavę ir bažnyčiose, todėl visa programa paruošta būtent šiai vietai – bus daugiau daugiabalsių, vokalinių kūrinių, mažiau trankesnės muzikos“, – žadėjo Laurita.