KATEDRA LEAD DUET: nebus vienkartinis projektas – tai Lietuvos muzikinės istorijos dalis, jos nepastumsi

„Legendinė „Katedra“ atgimsta!“ taip pavadintas Mindaugo Peleckio interviu pasirodė įvairiuose interneto šaltiniuose.

KILKIM ŽAIBU festivalio organizatoriams pageidaujant ir autoriui leidus, interviu publikuojamas čia.

Birželio 23 d., apie 21-22 val., Varniuose, festivalyje „Kilkim Žaibu“ įvyks istorinis legendinės grupės „Katedra“ sugrįžimas: „Katedra Lead Duet“ pasivadinęs Povilo Meškėlos ir Ričardo Laginausko duetas su jiems pritariančiais muzikantais sugrąžins mus į Atgimimo laikus. Apie tai kalbame su abiem muzikantais.

Plačiau apie festivalį ir grupę – www.kilkimzaibu.com ir www.katedrainrock.com.

Povilas Meškėla (g. 1964) atsako į klausimus.

Kas naujo Jūsų gyvenime?

Naujas „Rojaus Tūzų“ albumas (paskutiniai – CD „Russkij albom“ 2001 m. ir DVD „Rojaus Tūzai – gyvai „Roko naktyse“ 2009 m.) jau padarytas, vyksta paskutiniai patepimai. Kai padarysime iki pat galo, pasirodys – gal dar šią vasarą. Mūsų skambesys pasikeitė. Albumas – sunkus, tačiau jame neatsitraukta nuo melodikos. Dainų žodžius rašė Tomas Varnagiris, Audrius Piragis, Darius Zabulėnas. Yra keli mano kūriniai. Muziką kuriame bendrai – kažkas kažką pasiūlo, tarkime, gitaristas savo idėją pasiūlo kitam gitaristui, ir taip viskas dėliojasi. Naująjį albumą išleisime CD formatu, apie plokštelę (LP) kalbos nebuvo. Esmė buvo parodyti, kad mes gyvenam, kvėpuojam, tikim tuo, ką mes darom, nežiūrint į tai, kad situacija šioje muzikinėje terpėje yra prastoka – ši muzika nėra populiari, o turėtų būti.

Papasakokite apie „Katedros“ atgimimą. Ar „Katedra Lead Duet“ bus vienkartinis projektas, skirtas festivaliui „Kilkim Žaibu 2012“, ar tęsite jį toliau?

Ta idėja jau seniai sklandė ore, tačiau materializavosi tik šiemet, filmuojant Nepriklausomybės 20-mečiui skirtą laidą „Mūsų dienos – kaip šventė“. Joje su Ričardu Laginausku atlikome dainas „Dar ne vakaras“ ir „Mes – jėga“. Paskui jis papasakojo apie galimybę sukurti „Katedra Lead Duet“. Sutikau. Repertuaras bus įvairus: ir seni gabalai iš pirmojo „Katedros“ albumo laikų („Kraujo kvapas“, „Pavojai“, „Dvasių šėlsmas“, „Budelis“, „Mes – jėga“ bei kiti), ir kai kas iš naujų, Ričkos [Ričardo Laginausko, – M.P.] sukurtų dainų.

Tąvakar, kai koncertuosime „Kilkim Žaibu“, man buvo pasiūlyti dar trys koncertai kaip solistui. Nedaug dainuočiau, bet siūlytas geras honoraras. Aš įsitikinęs, kad daugelis pasirinktų variantą, kur daugiau pinigų. Man norisi sudalyvauti „Kilkim Žaibu“, tai įdomu, nes festivalis ir jo organizatoriai yra idėjiniai. Gerbiu idėjinius žmones.

Apžvelgiant Jūsų netrumpą kaip vokalisto karjerą, ką laikytumėte jos viršūne? Kuris Meškėla Jums pačiam yra artimiausias, „meškėliausias“, – tas, kuris „Katedroje“, „Rojaus Tūzuose“, TV laidų komisijose, kaip solistas?

Man prie dūšios viskas, ką darau. Stengiuosi, ir kaip kiekvienam žmogui, vienąsyk gaunasi vienaip, kitąsyk kitaip. Man labai svarbūs artimi žmonės, kurie visada pasakys teisybę. Abu mano sūnūs dabar išvažiavę į Angliją, Rokas groja gitara savo malonumui. Dainuoju miuzikluose (dabar bus ketvirtas „Paryžiaus katedros“ sezonas; taip pat – miuzikluose „Velnio nuotaka“, „Tadas Blinda“), roko operose („Meilė ir mirtis Veronoje“, „Peras Giuntas“), bendrame Valstybinio jaunimo teatro ir „Rojaus Tūzų“ spektaklyje „Mano sielos netylančios stygos…“ (jame režisierius Algirdas Latėnas skaito Sergejaus Jesenino eiles, o aš dainuoju romansus), įrašėme naują „Rojaus Tūzų“ albumą, dabar grįžtame prie tikros (nemėgstu frazės „senos geros“) muzikos – „Katedros“. Man vienodai, kai mūsų stilių vadina, man tai yra jėga, svarbu muzikos išliekamoji vertė.

„Katedra Lead Duet“ nebus vienkartinis projektas – kodėl gi nepabandžius pratęsti šio dueto veiklos? Tai –Lietuvos muzikinės istorijos dalis, jos nepastumsi.

Ar dabar galėtų vėl įvykti „Roko maršas“? Situacija šalyje primena sovietmečio stagnaciją.

„Roko maršas“ kaip idėjinis renginys dabar neįmanomas. Viskas pastatyta ant komercijos. Jei pinigų neuždirbama, festivaliai nevyksta. „B2Gether“ – to pavyzdys.

Jei į „Roko maršą“ suvažiuotų roko piligrimai, tada tai būtų įmanoma.

Kokia, Jūsų manymu, Lietuvoje situacija su roko muzika? Ji gyva, mirusi, merdėjanti, tobulėjanti, ar…?

Tokia muzika yra, kvėpuoja, jaunėja, kelia galvas. Jaunimas tampa profesionalesnis, internetas padeda greičiau apsikeisti informacija. Vokalistu tampama praėjus kelią nuo muzikos mokyklos iki akademijos maždaug 15 metų. Tokio žmogaus kaip Artūras Mirončikas dėka atsirado „Classic Rock FM“ – lenkiu jam galvą.

Deja, verslininkai, šiemet paprašyti paremti projektą (radijo laidų ciklą), skirtą lietuvos roko istorijai, atsisakė jį remti. Ir čia matau problemą – pinigų valstybėje arba pas privačius subjektus esama, o noro daryti kažką idėjinio – ne. Vadinasi, rokas lieka užribyje, nors užsienyje taip nėra.

Skamba labai liūdnai. Jei aš turėčiau galimybę, tikrai galėčiau paremti. Kas tie pinigai? Š…. Jie duoda laisvę pavalgyti, nuvažiuoti kur nors, tačiau čia eina kalba apie mūsų ir Lietuvos jaunystę. Buvusių rokerių ir metalistų yra labai šviesių žmonių, ne visi prasigėrė. Tai – stereotipas: jei jau žmogus ilgaplaukis, vadinasi, baisus.

Tai būtų investicija į savo istoriją, o be jos nėra ateities. Roko muzika tikrai nėra mirusi. Tarp tų žmonių, kurie jį klauso, yra daug šviesesnių, tyresnių žmonių, kurie atrodo glamūriniai, saldūs, nors jų vidus – toks papelijęs ir pagriuvęs…

Kurią savo dainą laikote pačia geriausia?

Visi kūriniai man artimi, negalėčiau kažkurio išskirti. Visos dainos buvo kuriamos bendrai – su Mariumi Giedriu, Algiu Radavičiumi, Romu Rainiui, Ričardu Laginausku. Mes buvome pacanai, krebždėjome sau, ir staiga Vilniaus plokštelių studija (šviesaus atminimo garso režisierius Eugenijus Motiejūnas, 1951-2009 bei studijos vadovė – gerbiama Zinutė Nutautaitė) pasiūlė įrašyti pirmąją plokštelę…

Įsimintina daina (jau ne „Katedros“) „Dar ne vakaras“ iš filmo Raimundo Banionio režisuoto „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ (1990), kurios muzikos autorius – Faustas Latėnas, o tekstą parašė Robertas Alfonsas Danys (1963-2008). Tai – mano vizitinė kortelė.

Ar Jūs tikintis?

Esu katalikas, bet šiuolaikiškas. Nebėgu kiekvieną sekmadienį į bažnyčią. Jei man reikia, užeinu į ją, pabūnu. Jei kažkas miršta iš žinomų žmonių, kurie man artimi, nors jų nepažįstu, visuomet uždegu žvakę už juos. Dievas yra manyje toks, kokį aš suprantu. Man pasisekė, kad esu ne kartą bažnyčioje esu dainavęs. Kompozitorius Algirdas Martinaitis parašė oratoriją „Giedu šv. Pranciškui“, kurioje atlikau šv. Pranciškaus vaidmenį 2006 m. Tarptautiniame sakralinės muzikos ir labdaros projekte „Pax Et Bonum“.

Ričardas Laginauskas (g. 1962) atsako į klausimus.

Kada iš tikrųjų susikūrė „Katedra“? Oficialūs duomenys teigia, kad 1986-aisiais, tačiau teko girdėti, kad kur kas anksčiau.

1980 metais paveikslų galerija paverstoje Katedroje vakarais laipiodavome pastoliais, žiūrėdavome, kaip repetuoja vargonininkas. Mes trise pradėjom – su Algiu Radavičiumi ir Mariumi Giedriu. Iki „Katedros“ turėjome pavadinimą „Hot Air“, grojome vienoje Žirmūnų mokykloje. Groti pradėjome devintoje klasėje su panelėm, kurios dainuodavo ABBA dainas. Jas iš grupės išmetėme ir ėmėme groti „Black Sabbath“ ir „Led Zeppelin“ muziką. Mokyklos direktorius leido mums groti tai, ką norėjome. Su Algiu buvome klasiokai, Marius – iš kitos mokyklos.

1981 metais rudenį (dar kaip „Hot Air“) įrašėme pirmąjį savo įrašą. Šioje juostoje, kurioje buvo dešimt hardroko dainų, įrašytos dainos iki šiol nepergrotos.

Po to išėjau porai metų į kariuomenę – teko būti žvalgybininku (dirbti razvedbate) karštuose taškuose: Gruzijoje, Afganistane, Azerbaidžano mieste Džulfoje, Sirijoje, mačiau Irano ir Irako karą. Tarnyba ten suformavo požiūrį į muziką – atsirado agresijos. Ką gali apie karą dainuoti „Metallica“ ar „Slayer“, kurie nematė jokio karo?

1984 metų pradžioje, pirmą dieną, vos grįžęs iš armijos, sutikau Povilą Meškėlą. Žinojau jį iš matymo kaip Mariaus draugą. Po kelių dainų jis atėjo pas mane padainuoti prie pianino. Svajojau rasti kažką panašaus į „Iron Maiden“ lyderį Bruce‘ą Dickinsoną. Nenusivyliau tuo, ką išgirdau. Man jau buvo virš 20, o Povilas, būdamas 19, netrukus išėjo į armiją, atitarnavo Latvijoje. Laukėme, kol jis grįš. Kol grįžo Povilas, pas mus dainavo puiki dainininkė, kompozitorė Rosita Čivilytė.

Kai 1986 metais grįžo P.Meškėla, mes jau vadinomės „Katedra“. Istorija tokia: skambinau Algiui, pataikiau ne ten, balsas pasakė: „Katedra“. Taip ir gimė grupės pavadinimas.

Kokia muzika Jums padarė didžiausią įtaką?

Jimi‘s Hendrix‘as. Taip pat – „Black Sabbath“, „Led Zeppelin“, „Deep Purple“, „Grand Funk Railroad“, „Iron Maiden“, „Judas Priest“, „Mercyful Fate“, „King Diamond“, „Metallica“. Beje, šios grupės kūryba sudėtinga, ji tik iš pirmo žvilgsnio atrodo primityvoka.

Kada ir kodėl iširo „Katedra“ su P.Meškėla?

Vienas žmogus dėl to kaltas, nenoriu minėti jo pavardės. Intrigos. Be to, mes norėjome groti thrash‘ą. 1989 m. pradėjome byrėti, o 1991 m. vasarą sugrojome paskutinį koncertą Švedijoje ir iširome. 1990 metais susikūrė „Rojaus Tūzai“, kuriuose pradėjo dainuoti P.Meškėla.

Kas kūrė muziką „Katedrai“?

Visą muziką kūriau aš. Išleidome keturis albumus: „Mors Ultima Ratio“ (1989), „Natus in Articulo Mortis“ (1992), „III“ (2006), „Ugnikalnis“ (2008). Man geriausias albumas – naujausias, žmonėms – pirmasis.

Kas Jums svarbiau – techno thrash‘o propaguojama technika ar melodika?

Kažkada buvo labai svarbi technika, bet nenorėjau prarasti ir melodikos, harmonijos. Buvau pamiršęs hardroką, bet pakalbėjau su džiazmenais, ir jie man sako: „Mes nebegrojam natų, mes grojame nuotaikas“.

Kodėl atgimstate ne kaip „Katedra“, o „Katedra Lead Duo“?

Rašyti „Katedra“ ir Povilas Meškėla“ būtų neteisinga, tarsi rašytume „Iron Maiden“ ir Bruce Dickinson“. Iš senojo sąstato nebėra nė vieno muzikanto, todėl negalime rašyti „Katedra“.

Dabar „Katedroje“ esame trise – aš groju gitara ir dainuoju, boso gitara groja Rimantas Budriūnas, būgnais – Salvijus Žeimys. Per metus sugrojame 10-30 koncertų. Manau, kad su „Katedra“ Lietuvoje dar ilgai nebus ko lyginti Lietuvoje.

Geriausios, mano galva, „Katedros“ dainos yra „Kraujo kvapas“, „Mes – jėga“, „Sakyti tiesą“ (niekur neįrašyta), „Akmenys“, „Žvaigždelė“, „Kariai pagonys“.

Koncertas festivalyje „Kilkim Žaibu“ truks apie valandą – sugrosime žymiausias savo dainas.

Related Images: