MORTIIS: “Negalima parsisiųsti gyvos muzikos”
MORTIIS ir COMBICHRIST 2011 metų pradžioje keliavo su koncertais po Europą ir artimiausias taškas Lietuvai buvo Ryga. Tuomet teko pabendrauti su MORTIIS prieš koncertą ir užduoti kelis klausimus.
R: Yra viena tema, kuria norėtųsi pakalbėti: internetas ir muzikantai, t.y. interneto įtaka muzikos industrijai ir muzikantams. Jūs publikavote savo naujausią albumą nemokamai, taigi atrodo stengiatės jį išnaudoti interneto galimybes?
M. Galima ir taip pasakyti. Pasinaudojant visomis šiandienos technologijomis galima labai greitai pateikti savo muziką žmonėms.
R: Tačiau ar nemanote, kad žmonės tikėsis nemokamo…
M. …ir kito albumo? Kai kurie tikėsis, kai kurie ne. Iš tiesų, aš nežinau. Ir man tai nerūpi. Padarėme taip šįkart – tai buvo MANO sprendimas, publikuoti jį nemokamai, ar ne. Be to, viskas priklauso nuo situacijos su leidybos kompanijomis. Kalbamės su jomis ir, jei bus pasiūlytas geras sandoris, mes jį pasirašysime, jei jis nebus geras – pasakysime atsiknisti, kaip visada ir darėme, ir toliau veiksime savaip. Bet jei žmonės TIKISI, kad teiksime savo medžiagą nemokamai, tai jie atitrūkę nuo realybės. Mes tai padarėme dabar ir tai tarsi „ačiū už laukimą”, nes nuo paskutinio studijinio albumo praėjo nemažai laiko. Pamanėme, kad tai bus puikia dovana visiems tiems vaikams, padėka už tai, kad vis dar domimasi mumis.
O man pačiam idėja platinti tam tikrus dalykus nemokamai patinka, nes tai puiki reklama. Tikrai gera PR rėmuose, tačiau tai nereiškia, kad dalinsime visus savo albumus nemokamai. Kitą kartą tai gali būti singlas su vaizdo klipu. Noriu pasakyti, kad ir toliau taip darysime, tačiau tikrai ne visą laiką.
R: Daug muzikantų platina singlus nemokamai…
M. Taip, leidybos kompanijos tą daro.
R: …leidžia perklausyti (streaming) albumus…
M. Leidžia perklausyti, bet tai nėra tas pats.
R: Ne, nevisai. Bet tuo pačiu metu daugelis muzikantų kaltina internetą dėl piratavimo. Nors piratavimas neprasidėjo nuo interneto
M. Ne, jis greičiausiai prasidėjo 70’aisiais atsiradus tuščioms juostoms. Turiu omenyje, jis visada buvo, tiesiog esamomis technologijomis tai paprasčiau ir paprasčiau. Konvertuojate dainą į mp3 ir – po velnių! – ji visur! Taigi… Nežinau, ką galima būtų padaryti. Tai leidybinių kompanijų problema, tačiau, žinoma, vienas iš būdų ją išspręsti – tai pasiūlyti atlikėjui prastesnį sandorį. “Įrašų nebeperka, taigi negalime daugiau pasiūlyti gero sandorio, nes niekas nebemoka …” Ką gi, ar turime mes dėl to kentėti? Nežinau.
R: Perskaičiau gana įdomią Frank’o Copolla mintį. Jis pasakė, kad visais laikais muzikantai nedirbo už pinigus, juos išlaikydavo kunigaikščiai, bažnyčia, kurie ir mokėdavo. Taigi kodėl menininkai turi dabar gauti pinigus už meną? Jei nori gauti pinigų, susirask darbą.
M. O kaip jis jaustųsi, jei visi parsisiuntinėtų jo filmus ir daugiau nebemokėtų nieko?
HM: Jis sako, kad turi darbą, uždirbantį pinigus. Jis turi vynuogyną.
M. Taip?! Ką gi, aš turiu darbą namie. Turėjau jį susirasti. Nebegaliu išgyventi iš muzikos, taigi turėjau eiti ir susirasti darbą.
R: Ir daug žmonių taip elgiasi…
M. Bet ką tai reiškia? Man pačiam nėra svarbu. Turiu darbą, kuris man patinka – dirbu su specialių poreikių turinčiais žmonėmis. Tai gana įdomu. Bet, iš kitos pusės, tiek daug darbo įdedu į savo muziką, o dabar negaliu skirti tiek pat pastangų, nes turiu eiti į darbą, kad užsidirbčiau pragyvenimui. Tai erzina, tačiau tuo pat metu – po paraliais! – tai realybė. Yra kaip yra.
R: Tęsiant temą, kita jo mintis buvo ta, kad muzikantai gali važinėti su koncertais. Ir taip užsidirbti.
M. Tiesa, tačiau koncertų organizatoriais iš tiesų daug nemoka. Jie moka nedaug ir naudojasi kiekviena proga, kad sumokėtų dar mažiau. Kalbėjausi su keliais organizatoriaus ir, nežinau, ar tai tiesa, ir tikiuosi, kad ne, dabar vis mažiau žmonių ateina į koncertus.
HM: Deja, bet tai tiesa.
M. Tai man nesuprantama, nes negalima parsisiųsti gyvos muzikos. Negalite parsisiųsti buvimo grupės gerbėju. Galite nueiti į YouTube ir pamatyti įrašą, tačiau tai nėra tas pats – šūdinas garsas ir prastas vaizdas. Visa kita – galiu suprasti, kodėl žmonės nemoka už įrašus, galiu suprasti, kodėl nemoka už muziką ar muzikinius klipus ar DVD, nes visa tai galima parsisiųsti, tačiau patirtis nuvykti ir pamatyti grupę gyvai… Man nesuprantama, kodėl vis mažiau žmonių ateina.
R: Nemanote, kad tai interneto įtaka, nes “galiu pamatyti tai tinkle”?
M. Ko gero, tai internetas. Turiu omenyje, o kas gi kita galėtų būti. Spėju… Geriau pasėdėsiu, rytoj pamatysiu kvailą mažą įrašytą pasirodymo versiją… nemokamai… Ar tai patirtis? Tai anti-sociališkumas. Vėlgi, nesuprantu žmonių… Štai kodėl niekada neišeinu, aš velniškai nemėgstu žmonių.
Kai esu namie, nemėgstu išeiti. Tiesiog nemėgstu. Girti žmonės – tai pats blogiausias dalykas (po žvilgsnio į alaus butelį rankoje) Tai mano pirmasis alus per 4 dienas!
R: Daug girtų jūsų šalyje?
M. Norvegijoje? Juokauji? Jie idiotai! Mes neturime alkoholio kultūros: niekas nesimėgauja puikiu vynu vakarienei, tiesiog ‚prisiliuobia‘ ir viskas! Skamba truputį kritiškai, nes pats mėgstu išgerti, bet… privačiai, namie.
R: Dar vienas kaltinimas, su kuriuo susidūriau, yra tai, kad žmonės per daug geria (koncertuose)
M. Vėlgi, gali skambėti kiek prieštaringai, tačiau mieliau grosiu būriui girtų nei kompanijai blaivių žmonių. Būtent dėl išgėrusių atsipalaidavimo: jie įsijaučia, jie entuziastingai dalyvauja, galbūt, jie nusipirks marškinėlius ar dar ką…Blaivūs žmonės – jie tiesiog stovi, kaip statulos (rodo kaip :) )
R: Jei kalbame apie publiką, įpusėjote turą. Publika keičiasi, keliaujant iš miesto į miestą, iš šalies į šalį.
M. Taip, tai visada kultūrinis dalykas.
R: Kuri publika jums labiausiai patiko?
M. Tai kaip jie reaguoja?
HM: Taip.
M. Tuo požiūriu man tikrai patiko Rusija, kadangi iš tų žmonių sulaukėme labai geros reakcijos. Ten puiku. Skirtingai nuo pasirodymo Osle: su tokiu pat pasisekimu gali groti betoninei sienai. Tie žmonės siaubingi. Nekenčiu savo tautiečių. Gėda, bet tiesa. Galite paklausti bet ko mano grupėje, jie pasakys lygiai tą patį. Labai nedėkingi. Taip yra – ir tai blogai. Nulipome nuo scenos Osle ir jautėmės kaip “Po paraliais, daugiau niekada negrosime šiame mieste“.
R: Ir tai tiesa?
M. Taip. Ko gero, ten negrosime ilgai… Jau daug kartų grojome Osle ir kaskart atrodo kaip “ei, žmonės, jūs stovite ten kaip idiotai”. Ką gali padaryti? Pradėjau juos įžeidinėti, rėkdamas “… šunsnukiai” ir du vyrukai atsiliepėt “Jėėė”. O, dėkui, puiku…
Be to, buvom peršalę, visi keliaujantys sirgo… Gal tai turėjo įtakos, nežinau. Bet jautėmės tarsi – po velnių, kodėl atėjote į pasirodymą? Jei visa, ką galite padaryti – tai tik stovėti ten. Kodėl mokate pinigus už visa tai?
R: Taigi mėgstate, kai publika yra aktyvi?
M. Mūsų auditorija nėra pati aktyviausia, tačiau mėgstu sulaukti kokios nors reakcijos. Mūsų muzika nėra paprasta ir ji keičiasi, ir visos dainos skamba skirtingai. Mes mėginame skirtingus dalykus… Taigi priklauso nuo dainos. Bet visada puiku susilaukti kažkokio atsako.
R: Ir kaip skaičiau Jūsų užrašuose, dabar Jūs daugiausiai grojate kūrinius iš “Perfectly Defect” ir “The Great Deceiver”…
M. Ne visai. Žinoma, mes atliekame daug iš “The Great Deceiver” ir “Perfectly Defect”. Taip pat mes atliekame kelias – manau, keturias – atnaujintas dainas iš The Grunge”. Peraranžavau dainas, grįžau prie jų ir atnaujinau…
R: Mėgstu tą albumą
M. Taip, jis gana geras. Tiesiog nebuvo įrašytas taip, kaip turėjo. Visuomet nekenčiau savo senos medžiagos – kai tik ką nors baigiu, einu toliau. Nekenčiu žiūrėti atgal …
R: Bet kartais perkuriate kompozicijas?
M. Taip, būtent tai darome. Mes pakeitėme kelias dainas tokiu būdu, kad jos geriau “derintųsi” prie naujos medžiagos. Nežinau, ar jas pažinsi. Juk liksi koncertui šįvakar?
R: Taip, žinoma. Ir fotografuosiu. Beje, kažkur skaičiau, kad dabar Jūsų muzika kiek kietesnė, labiau „metal“.
M. Mūsų skambėjimas?
R: Taip.
M.Manau tai turi nuspręsti kiekvienas sau. Manau, jis sunkesnis, bet –vėlgi- koncerte viskas skamba sunkiau savaime. Daugiau garso, jis garsesnis – tiesiog atlieku su daugiau adrenalino… Nesu tikras, kad “metal” yra teisingas žodis, bet kai kuriuose kūriniuose yra daugiau gitarų.
R: Taigi “The Great Deceiver” irgi bus toks?
M. Labai tikėtina. Iš tiesų tai hard-n-heavy, tamsus įrašas. Tiesiog reikia kai ką užbaigti, kai grįsime namo, nes manęs niekada netenkina rezultatas– vis norisi grįžti atgal ir patobulinti.
R: Kaip ir visi muzikantai, turite pasakyti – “Ok. Sustojam čia”.
M. Taip, teisingai. Ok, viskas, turime baigti, kitaip jis niekada nepasirodys. Tačiau dar yra dalykų, kuriuos turiu padaryti.
R: Jis pasirodys šiais metais?
M. Tikiuosi.
R: Dėkui už pašnekesį. Ir iki pasimatymo koncerte!
Klausinėjo ir vertė Renata Drukteinytė
Interviu rengtas portalui HeavyMetal.lt
Related Images:
