SBS @ Torgau (Vokietija)

2010 m. balandžio 24 d. Torgau mieste (Vokietija) vyko „Elbe Day“ renginiai, viename kurių – koncerte „Torgau and Europe Nr. 5“ – grojo grupė SBS

Ir į ką gali išvirsti Skype užduotas iš pirmo žvilgsnio gana nekaltas klausimas: „Ką veiki balandžio 24 dieną?“? Ogi į savaitgalinę kelionę už jūrų-marių… Čia jei trumpai :), o kiek pamenam, trumpai rašyti aš nemoku, taigi kas, kaip, kada, kodėl – skaitom, jei norim.

Kaip minėjau, Skype buvo užduotas visai paprastas klausimas, atsakymas į kurį net nėra visai svarbus, nes po klausimo sekė teiginys: „Tu važiuoji su mumis į Vokietiją“. Važiuoju – tai važiuoju, negi dabar ginčysiuos. Juolab, kodėl gi ne?

Taigi penktadienį vakare baltas mikroautobusiukas su jau surinkta SBS komanda prigriebia ir mane, ir leidžiamės link užu tūkstančio kilometrų esančio Torgau miestelio. Trumpa istorijos pamokėlė arba kas gi tas Torgau ir kur mes vykstame :)

Torgau – tai šiaurės vakarų Saksonijos miestas, stovintis ant Elbės krantų. Pasaulyje miestelis žinomas kaip vieta, kur antrojo pasaulinio karo metais, 1945 metų balandžio 25 dieną JAV karinės pajėgos, einančios iš vakarų, susitiko su Tarybų Sąjungos karinėmis pajėgomis, ateinančiomis iš rytų.

Ta proga vyko renginių ciklas pavadintas „Elbe Day“. Į vieną iš koncertų buvo pakviesta groti grupė SBS. Bet apie viską iš eilės.

Kelionė pirmyn vyko naktį, taigi buvo stengiamasi kažkokiu būdu sugebėti pamiegoti :) Vokietija pasitinka gražiu saulėtu oru ir žydinčia gamta. Gerai įdienojus, pasiekiame savo tikslą.

Įvažiavus į Torgau ir pervažiuojant per Elbę, matosi skirtingose upės pusėse stovinti antrojo pasaulinio karo laikų karinė technika, nemažos minios žmonių… O bevažiuojant link viešbučio laukė pirmasis „siurprizas“: tiesiog remte įsirėmėme į begalę policijos ekipažų. Kaip vėliau paaiškėjo, miestelyje kilo neramumai dėl to, kad miesto valdžia davė leidimą neonaciams (neatrenku, kairieji jie ar dešinieji) surengti mitingą (kuris vyko beveik viešbučio kieme!!!), o kita pusė buvo labai nepatenkinta. Policija gi saugojo tuos, kuriems leidimas buvo duotas, nors aplinkiniai vokiečiai (tiek organizatoriaus atstovas, tiek viešbučio personalas) labai tuo piktinosi…

Prisiparkavus viešbutyje ir nubalsavus kelintą valandą susitinkam (yra daug gražiaus laiko iki numatytojo saundčeko), sprendimas ką veikti paliekamas kiekvienam atskirai. Todėl tiesiog einu pasižiūrėti, kaip gi atrodo miestelis ir tikiuosi, kad pakeliui užstrigs kokia nors vieta rytojaus dieną suplanuotai fotosesijai. Truputis Torgau vaizdelių:

Pilis, buvus Saksonijos karalių rezidencija	Meškutės pilies kieme	Pirmoji liuteronų bažnyčia, kurioje yra Martino Liuterio žmonos kapas

Dar pamėginau prieiti ir prie mitingo, tačiau jei pirmoji policininkų eilė praleido, tai antroji („Aro“ atitikmuo) atrodė grėsmingai ir rūsčiai, ir nieko neleido artyn…

Galiausiai susirenkame viešbučio hole ir važiuojame link koncerto vietos. Pasirodo, koncertas vyks pilies sode.

Jau betikrinant garsą, išaiškėjo viena keista savybė: būgnai skambėjo kaip popieriniai, dusliai, tarsi į juos po pagalvę būtų įkišta. O ir tai, kas girdėjos nuo scenos ypatingų vilčių nekėlė… Tačiau neskubėkim spręsti: rytas už vakarą protingesnis (nors čia atvirkščiai reiktų sakyti).

Pertrauka (tarp saundčeko ir pasirodymo) išnaudojama skirtingai: kas nusprendžia nueiti į šalia esančią piceriją, kas – trumpai snustelėti viešbutyje.

Apie 22:30 vietiniu laiku važiuojama koncerto vietos link. Ant scenos kaip tik vokiečių grupė THE BANDGEEK MAFIA, kuri ir įamžinama nuotraukose. Visai linksma grupė, grojanti punk/ska. Nors diena buvo labai šilta, naktis gana šalta…

Apie patį pasirodymą daug nerašysiu, tačiau garsas tikrai nebuvo geras (čia švelniai išsireiškus). Taigi , pasirodo, įgarsinimas yra ne tik lietuvių problema… Instrumentalo nesigirdėjo visai, vokalas buvo iškeltas iki „negaliu“ – žodžiu, visiškas bardakas… Nors po organizatoriaus klausimo ir mano atsakymo į jį, garsas truputėlį pagerėjo, tačiau tik vos vos… ir tai negelbėjo. Kostas girdėjosi tik solo metu ir tik gerai įtempus klausą bei stebint jo rankas, Marčiaus bosą galima buvo tik įsivaizduoti… Tačiau publika prie scenos šoko ir kratė skiauteres bei gaurus, tai gal ir ne viskas buvo taip blogai.

– – – – –

Kitą rytą (žinoma, vėluojant!) susirenkama į numatytąjį pasivaikščiojimą po miestelį. Čia mūsų gidas ir organizatoriaus atstovas Stefanas šiek tiek papasakoja apie miestelio įžymybes. O tai ir pirmoji liuteronų bažnyčia, kurioje yra Martyno Liuterio žmonos kapas, ir Saksonijos karalių rūmai… Pakeliui dar organizuojamas pasifotografavimas vienoje ir kitoje vietoje.

Galiausiai nusprendę, kad viskas – laikas namo, dar nuvažiuojame užkąsti pas vieną vokietį, kuris keleris metus atgal gyveno ir dirbo Lietuvoje. Dar kiek laiko praeina užstalėje: kas moka vokiškai, kalbasi, kas ne – tiesiog užkandžiauja. Maža to, po improvizuotų pusryčių, gauname dovanų po bokalą alui :)

Ir kelias namo… Vilniuje atsirandame tik 6 ryto, čia žvarbu ir pilka -iškart norisi šaukti: „Noriu atgal į pavasarį!!!“ Tikėkimės, kad šis metų laikas ir iki čia ateis – kada nors, ir greitai…