MountainRock‘vol.6 – daugiau „beyond“ nei „rock“
Anot pristatymo, festivalis simboliškai pavadintas „MountainRock‘vol.6/ROCK AND BEYOND“. Ir jei kas neatkreipė dėmesio prieš renginį į žodžius po pasviro brūkšnio, tai po festivalio tikrai žinojo, kad jis buvo ne tik „rock“… Bet apie viską iš eilės.
Taigi, nors pradžioje net minties nebuvo važiuoti į šį renginį, tačiau neseniai užgimusi karšta meilė grupei UNLOST nugalėjo ir antrasis šios savaitės nuvažiavimas į Kauną suplanuotas. Dėkui Lietuvos geležinkeliams už greitus traukinukus! Beje, buvo įdomu pamatyti naująją koncertinę erdvę Kaune – loftą „Gargaras“. Gal nuo jo ir pradėkim?
O „Gargaras“ pasitinka šalta tyla (apie tai P.S. skiltyje). Kai pagaliau apšalę kūnai suleidžiami į vidų, jie, užlipę laipteliais į antrą aukštą, pamato visai įdomų ir džiuginantį vaizdą.
Patiko: „laipteliai“ su sėdmaišiukais, mobilios bačkos alui pasidėti, gana patogiai įkurta scena ir neblogai įrengtas apšvietimas, net trys barai (tiksliau, du barai, bet vieną galima užskaityti kaip du), barmenas, kuris po pirmo alaus bokalo jau nebeklausė ko pilti ir greitai aptarnaudavo ištroškusį organizmą :)
Nepatiko: politika pradėti renginius vėlai (sužinota, ieškant atsakymo į klausimą: kokio bieso negalima buvo pradėti gerokai anksčiau). Pakoregavus politiką, būtų beveik ideali vieta! Iki „visai ideali“, trūksta alaus :) (Engelman’as, kaip ir visas kitas „popsas“, yra alaus skonio gėrimas)
Taigi nuo vietos prie renginio. Nors tai jau šeštasis festivalis, man jis – pirmasis. Nelabai toleruoju roko renginius (sakykim, ne pati maloniausia patirtis su jais susijusi), tačiau šįkart buvo nuspręsta „jamam!“ Ir nepasigailėta. Kiek suprantu, toks pat sprendimas subrendo ne vieno vilniečio galvoje, nes festivalyje sutikta tokių žmonių, kokių visai nesitikėta pamatyti :) Visai-visai nesitikėta…
Pradžia, kurios teko lukterėti, pagaliau atsivelka. Ant scenos užlipęs malonios konfigūracijos pranešėjas informuoja apie tai ir pakviečia pirmuosius atlikėjus.
Pastaba. Tiems, kas retai skaito mano rašliavas, eilinį kartą primenu: tai mano asmeninė nuomonė, nepretenduojanti būti absoliučia tiesa. Jūsiškiai įspūdžiai ir nuomonė gali (ir turi) skirtis.
 |
THE MOON BAND. Nors norėtųsi parašyti, kad „grupė pakviesta tik todėl, kad galima būtų kažkaip pateisinti žodį „rock“ festivalio pavadinime“, žinau, jog MOUNTAINSIDE vyrukai šį jaunimą labai proteguoja (hmmm…) Jei rašyti visišką tiesą, tai pirmi du-trys kūriniai, kol dar norėjosi susipažint, ką gi groja jaunimas, susiklausė, po to – viskas tapo vienoda ir siaubingai nuobodu. O gal tiesiog man toks stilius ne[pa]tinka…
Grąžinsiu atgal vertinimų skalę, kuri jau senokai užmiršta (o buvo visai gera praktika). Ar norėtųsi pamatyti grupę dar kartą? Ne. Vieno karto ir to per daug. |
|
|
|
 |
UNLOST. Kaip jau minėta, viena iš pagrindinių priežasčių apsilankyti Kaune po dienos pertraukos. Ir priežastis pilnai save pateisina.
Galiu prisipažinti, kad seniai-seniai iš būgnininko gavusi „mėginukus“ nesunkiai atpažinau gitaras, tačiau niekaip nesupratau – o kas gi už mikrofono :) Šių „naujokų“ stilius apibūdinamas kaip „alternative metal“. UNLOST atveju nelabai sugalvoju kuo tą nelemtą ir nieko nesakantį „alternative“ pakeisti. Dvi [beprotiškai] stiprios gitaros, nenustygstantis vietoje vokalas, puiki ir išlaikyta ritmo sekcija… Žodžiu, „tai, ką daktaras išrašė“. Ar norėtųsi pamatyti grupę dar kartą? O taip, ir ne vieną. Iki atsibos. Diskas irgi padėtų [atsibosti greičiau]… |
|
|
|
 |
MOUNTAINSIDE. Renginio šeimininkai baigia pirmąją – lietuviškąją dalį ir kaip visada susiklauso „skaniai“.
Gal per daug „ieškau sliekų“, bet MOUNTAINSIDE, nors įvardijami įvairiai, tame tarpe kaip ir „alternative rock“, skamba labai progresyviškai. Kai kurioms kompozicijoms skiriamos net 7 minutes laiko, tačiau tai nereiškia, kad pastarosios prailgsta – anaiptol! Anksčiau niekaip netraukę mano dėmesio, paskutiniu metu vyrukai sugeba sulaikyti mane prie scenos. Jau kelintą kartą besiklausydama jų koncerte niekaip nenubalsuoju, ką gi jie groja ir kas iš jų kūrybos – švarūs instrumentalai ar dainos – man labiau patinka… Tačiau neapsisprendimas netrukdo gėrėtis muzika. Ar norėtųsi pamatyti grupę dar kartą? Tvirtas taip (kaip visada). |
|
|
|
 |
TESA. Prasidėjo latviškoji dalis, besiskyrusi nuo lietuviškosios kaip diena ir naktis. Jei visą iki tol buvusią lietuvišką dali galima buvo pakišti po „rock“ (nors ir su geru pritempimu), tai čia prasidėjo absoliutus „beyond“.
Staiga užplūdo didelis noras, kad tai būtų vasaros festivalis, kad galima būtų atsigulti ant žemės ir klausytis grupės skleidžiamų garsų, gėrintis žvaigždėtu dangumi… Pasižiūriu kaip gi apibūdinamas grupės stilius. „Progressive/Sludge Metal/Post-Hardcore“ sako Encyclopaedia Metallum ir jai prieštarauti nelabai norisi. Muzika, kuri nuneša kažkur anapus, pastiprinta stipriomis vaizdo projekcijomis… Perteikti žodžiais nuotaikas ir įspūdžius be galo sunku. Nebuvusiems ir nemačiusiems-nesiklausiusiems grupės TESA tiesiog pasiūlymas: jei pasitaikys proga, nepraleiskite šios grupės pasirodymo. Beje, tai pirmoji šio vakaro grupė, kai pradėjau (pastoviai) girdėti nebe gitaras, o sintezatorius. Ir jei antrųjų latvių atveju šis instrumentas buvo, tai čia… Ar norėtųsi pamatyti grupę dar kartą? Taip, būtinai. Pageidautina open-air renginyje idant įsitikinti, kad gamtoje jie skamba dar įspūdingiau. |
|
Trumpai. Vien tik Latvijos komandos buvo vertos atvažiavimo (mea culpa, aš jų iki vakar net nežinojau). Nors su roku jos turi tiek pat bendro, kiek triratukas su Ferrari. Tokių grupių galėjau tikėtis Kunigundoje, Baltic Prog Fest ar MJR festivaliuose, bet jokiu būdu ne renginyje, kuris apibūdinamas kaip „roko festivalis“. Puiki staigmena ir daug daug pliusų organizatoriams! |
|
 |
SOUNDARCADE. Antrieji latviai ir totalus „beyond“ dalies pratęsimas.
…poreikis atsigulti ant žemės ir klausantis muziką žiūrėti į žvaigždes dar labiau sustiprėjo… Šios grupės atveju, interneto šaltiniai sako „psychedelic, progressive, experimental“. Sutiksiu su visom dalim ir dar pridėsiu „stogą raunanti“. Kaip ir pirmųjų latvių atveju, muzika sustiprinta vaizdo projekcijomis ir veikia lygiai taip pat, t.y. nukelia tave į kažkokias keistas erdves ir kitaip einantį laiką. Ar norėtųsi pamatyti grupę dar kartą? Taip, būtinai. Pageidautina open-air renginyje idant įsitikinti, kad gamtoje jie skamba dar įspūdingiau. Ir spėjam iš trijų kartų: pamatysime šiuos atlikėjus VELNIO AKMENYJE? |
|
|
|
 |
LAISVA STRUKTŪRA. Jei trumpai: Neužteko kantrybės jų sulaukti? Nieko nepraradote.
Ar norėtųsi pamatyti grupę dar kartą? Griežtai NE. Nors iš kitos pusės, gal, jei nebūtų pasirodę po nepaprastai nuskambėjusių latvių, grupė klausytųsi ir reikia duoti progą reabilituotis?..
|
|
|
|
Suvedant galus: nors pirma ir paskutinė grupė buvo „priedas“ (perki tortą – džiūvėsėlių pakelis nemokamai), visa kita – tiesiog trūksta žodžių apibūdinti kaip gerai. Nepaisant visiškai smulkių trūkumėlių (aš nebūčiau aš, jei dėl kažko nepazvimbčiau), dėkui MOUNTAINSIDE vyrukams už nuostabų žiemos pabaigos savaitgalį su puikia muzika!
P.S. Didelis (milžiniškas) prašymas visiems organizatoriams: būkit žmonės, jei rašote „pradžia“, tai rašykite renginio pradžios laiką, nes grupė „Durys“ per 8 fotografavimo metus yra gerokai įgrisusi. Gamta Jums padėkos :)
O kai dar automatiškai pridedi sau laiko „nepavėluoti“ (visgi, kitas miestas), tai gauni dar +valandą tūsintis prie durų… Žiemą tai ne pati maloniausia patirtis, IMHO.
Related Images:
Geras reportazas ir fotografijos. Aciu.
Visada prašom :)
Na, nuomonės dėl grupių nepalaikau visiškai, bet nuotraukos puikios! Ačiū. :)
Pirma grupe visai „LIEVA’
Vilniečiai aukštuoj matosi kad dirba ir žino ką daro. visi grupės nariai PROFAI.
MOUNTAINSIDE- nenoprėčiau šios grupėsįžeisti bet :MALĖ ŠŪDĄ’ toks vaizdas kad išėjo užimti laiką kol ateis normali grupė. Gabalus tempė padriki bumpsėjimaiir iš viso nemanau kad galima su tokiu atlikimu priskirti prienormalių roko grupių. Vin per jų atliekamą BRIEDĄ truko kantrybė ir išvažiavom namo nepamatę kaip suprantu normalių LATVIŲ grupių. Ar aš norėčiau dar kartą pamatyti grupę MOUNTAINSIDE ? Sut tokiu repertuaru ir tokiu atlikimu — NIEKADA!!!
Jau kurį laiką nebesiklausau nei roko nei metalo. Renginio metu su sena drauge diskutavome, kodėl roko muzika pasidarė tokia nuobodi. Buvau linkęs kaltinti grupes, kurios atrodo nebesitengia padaryti nieko įdomaus. Bet pasiskaitęs kelis straipsnius bei komentarus apie Mountainrock’ą supratau, kad pusė kaltės dėl merdinčio roko priklauso paskutinio komentaro autoriui Rimui ir kompanijai. Taip, tai tie patys žmonės, kurie per roko koncertus stovi sukryžiuotom rankom, rūškanais veidais ir labai retai, jei grupė atitinka jų susikurtus standartus, suformuoja priekyje dvi eiles atliekančiųjų galvos kratymo ritualą. Vėliau tie patys žmonės grįžta namo ir forumuose pagiria tuos, kurie darė tą patį, ką visi daro jau kelias dešimtis metų ir su žemėm sumaišo tuos, kurie kažką darė kitaip. Pradedu įsivaizduoti, kaip sunku būti roko grupėje. Gerbiamas Rimai, ne Mountainside’us kaltinkit dėl to, kad nepamatėt tikrai gerų Latvių grupių, o tik save. O aš jus kaltinu dar ir tuo, kad šiuo metu muzikines ribas plečia ne roko muzikantai, o paaugliai, kuriantys elektroninę muziką.